Prodiuserei Rusnei Kregždaitei įteiktas Scenos meno kritikų asociacijos apdovanojimas „Meno raktas“
„Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ - prodiuserei Rusnei Kregždaitei.
Vytenio Budrio nuotrauka
Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2024 m. apdvanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureates. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių scenos meno kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ - scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Balandžio 9 d., „Menų spaustuvės“ kiemelyje apdovanojimai įteikti: šių metų „Teksto rakto“ laureatei - teatrologei ir teatro kritikei dr. Rasai Vasinauskaitei ir „Meno rakto“ laureatei - „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiuserei dr. Rusnei Kregždaitei. Atminimo ženklus laureatėms sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.
-----
„Meno rakto“ laureatės Rusnės Kregždaitės pašlovinimas
Kokie apibūdinimai pirmiausia ateina į galvą, išgirdus Rusnės Kregždaitės pavardę? Man - „rimtas požiūris“ ir „aukšta kartelė“. Taip pat - ambicija, išradingumas, eksperimentas, tyrimas. Rusnė Kregždaitė neabejotinai yra viena ryškiausių teatro prodiuserių Lietuvoje. Ji „Meno raktu“ apdovanota už savo įkurtos ir puoselėjamos „Meno ir mokslo laboratorijos“ (MMLAB) veiklą. Ši nevyriausybinė scenos meno įstaiga skatina ir padeda įgyvendinti jaunųjų menininkų iniciatyvas, skirtas tyrinėti meno ir mokslo sąsajas ir ieškoti naujų publikos įtraukimo būdų. Rusnė Kregždaitė savo įžvalgiomis idėjomis, kylančiomis iš mokslinės kompetencijos ir meninės intuicijos, didžiąją sceną atvėrė ne vienam jaunam talentui, o Vilniaus senamiestyje jos įkurta MMLAB erdvė tapo sceniniais eksperimentais besidominčios publikos traukos centru.
MMLAB, kaip nevalstybinio teatro, repertuaras yra įvairialypis, apimantis įvairių žanrų spektaklius, instaliacijas, atvirą teatro sceną, edukacines veiklas. Svarbi MMLAB veikla - jaunųjų menininkų debiutų skatinimas, šiame teatre kaip režisieriai debiutavo Paulius Markevičius, Gediminas Rimeika, Goda Simonaitytė, pirmus savarankiškus choreografijos darbus pristatė Greta Grinevičiūtė. Daug eksperimentinių, netradicinės formos, kituose teatruose nepritampančių performansų, spektaklių eskizų ir teatrinių vyksmų pristatyta neformalioje teatro scenoje - MMLAB erdvėje, įkurtoje buvusio vaikų darželio patalpose, Vilniuje, Vokiečių gatvėje. Už renginių ciklą šioje erdvėje Rusnė kartu su Pauliumi Markevičiumi 2023 m. „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose buvo nominuota „Boriso Dauguviečio auskarui“. Teatro pasiekimų sąrašas įspūdingas: 2019 m. MMLAB tapo Dalios Tamulevičiūtės lietuviškos dramaturgijos konkurso laureate; 2021 m. Lietuvos mokslų akademijos surengtame geriausių mokslo populiarinimo darbų konkurse apdovanojimus pelnė projektai „Brilijant advenčers“ ir „MMLAB erdvė“, o 2023 m. - projektai „Jaunųjų astronomų sąskrydis“ ir „Vegetacinė būklė“. 2021 m. Kultūros ministerijos Kultūros edukacijos premija skirta Jaunųjų astronomų sąskrydžio organizatorių komandai. 2022 m. Vilniaus savivaldybės kultūros įstaigų konkurse MMLAB užėmė II vietą scenos meno srityje. Su MMLAB bendradarbiaujantys menininkai aktorius ir režisierius Paulius Markevičius, šviesų dailininkas Julius Kuršis ir aktorius Laurynas Jurgelis skirtingais metais buvo apdovanoti Lietuvos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijomis. 2023 m. režisierius Gediminas Rimeika nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už spektaklio „Gyvenimas - tai sapnas“ režisūrą.
Per keletą metų, nuo 2016 m. pristatytos pirmosios iniciatyvos „Dalykai“ (rež. P. Markevičius), teatras palaipsniui išaugo iki rimto šalies kultūros lauko dalyvio. MMLAB nuo 2019 m., kai jai suteiktas profesionalaus scenos meno įstaigos statusas, yra ir Vilniaus miesto teatras, reprezentuojantis šalies scenos meną lietuviško teatro vitrinose.
Prie šios sėkmės labai daug prisidėjo ir prisideda teatro vadovės išmanymas, įžvalgumas ir drąsa. Sutikime - reikia drąsos patikėti ir ryžtis įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio beprotiškiausias jaunų menininkų idėjas. Tarkime, Čechovą vaidins vaikai. Kažin ar daugelis sutiktų suburti talentingų, ryškių menininkų komandą ir įtikinti juos repetuoti su vaikais. Rusnė sutiko. Ir Gedimino Rimeikos „Žuvėdra (remix)“ tapo vienu gaiviausių, netikėčiausių 2019 m. Lietuvos teatro įvykių. Bet net jei šis eksperimentas būtų nepavykęs, jis rodo rimtą MMLAB požiūrį į jaunų menininkų teisę kurti ir eksperimentuoti. Taip pat - rimtą požiūrį į edukaciją. Šis teatras išsiskiria savo edukacinėmis veiklomis (kokia originali MMLAB´o „Kultūros paso“ programa!) - ir tai taip pat Rusnės nuopelnas. Modeliuodama teatro veiklos kryptis, rasdama efektyviausius tos veiklos būdus ir, žinoma, palaikydama kūrybišką kolektyvo atmosferą, Rusnė įteisina ir pateisina prodiuserio kaip kūrėjo statusą.
Labai svarbu paminėti, kad Rusnė yra ir kultūros ekonomikos žinovė, socialinių mokslų daktarė. Jos tyrimai plečia mūsų supratimą ir padeda suprasti kultūros veikimo mechanizmus. Ir kas labai svarbu - Rusnės autoritetingą mokslinę laikyseną papildo didžiulė empatija menininkams. Ji iš tiesų „serga“ už juos ir savo žiniomis bei gebėjimais padeda jiems tapti labiau matomais ir geriau suprantamais.
Teatrologė, teatro kritikė dr. Ramunė Balevičiūtė
-----
Scenos meno kritikų asociacijos informacija