ŠOKIS DULKIŲ SIURBLIUI IR TĖČIUI

Šokėja ir choreografė Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kviečia žvilgtelėti į privačią moters erdvę, kurioje ir kurią nuolat veikia ir keičia buitis, santykiai ir šokis.

Spektaklio centre – moteris. Jauna, patraukli, talentinga. Ji yra ir mergaitė, ir kūrėja, ir svetimų idėjų įgyvendintoja, ir pati sau viršininkė, ir sekso simbolis, ir sekso objektas, ir subjektas... Moteris, ieškanti kelių į meilę ir bendrystę, bet vis grįžtanti ten, kur tarpsta gerai pažįstama vienatvė. Kurianti moteris, mėginanti nepasiduoti spaudimui investuoti į įvaizdį, ne į meną. Čia, savo erdvėje, kamuojama vidinių prieštaravimų, aplinkos lūkesčių ir savo asmeninių aistrų neatitikimo, ieškodama teisingiausio ir įdomiausio būdo ji stengiasi kurti savo gyvenimą.

„Šokyje dulkių siurbliui ir tėčiui“ pinasi autobiografiniai pasakojimai, televizija, kinas, literatūra, teatras, šokis, kadaise tėčio klausyta muzika ir fantazija. Patirtas, pažįstamas pasaulis yra greta išgalvoto. O centre, pati įsukusi tą sūkurį, bet nebetūnai jį vis dar kontroliuojanti, – šokanti moteris.

Premjera 2018 kovo 29 d. Menų spaustuvėje.

Spektaklis kurtas kartu su Všį „Teatro gatvė“, nepriklausoma kūrėja Greta Grinevičiūte.

Idėjos autorė, choreografė ir atlikėja Greta Grinevičiūtė

Režisierius Paulius Markevičius

Dramaturgė Kristina Steiblytė

Kompozitorius Vladas Dieninis

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Kostiumų dailininkė Rūta Kyguolytė

Video autorė Saulė Bliuvaitė

Operatorė Vismantė Ruzgaitė

Video šviesų dailininkas Jurgis Matulevičius

Spektaklio sukūrimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

- Tėti, o norėtum, kad aš kada nors vaikų turėčiau?

- Aišku. Jau ilgai tempti ir nereikėtų. Bet kad tu net berno neturi, tai kur tau čia vaikai.

- Vaikų galima ir nuolatinio berno neturint susilaukti.

- Nu nu nu... Nu aišku galima...

- Prižiūrėtum mano vaikus?

- Tai aišku. Va paleisčiau kaip tavo šunis ganytis po pievą ryte ir vakare susirinkčiau.

- Nu tėti!

- Dar pamokyčiau variklius remontuoti.

- O jei mergaitė?

- O ką, jau mergaitė negali variklių remontuoti? Dar ir kaip gali! Įsivaizduok kokia krūta būtų. Į save pažiūrėk, pusę vaikystės mano garaže prasitrynei ir va kokia užaugai. Tik kad kažkokias nesąmones čia dabar darai, nelabai suprantu ką..

- Tai kad tu niekada manęs scenoje nematei.

- Nu aš feisbukyje nuotraukų pažiūriu, tas jūsų blondines pažiūriu. Nu nesąmonė kažkokia, arba tiksliau, aš durnas, nieko nesuprantu.

- Tėti, tu nedurnas...