.

Kirsdami mišką darbininkai sutinka įvairių rūšių žvėris. Užmezgę kontaktą su jais, kartu panyra į bendrą patirtį, permastydami savo vertybes.

Spektaklyje „Analizuojant žvėrį“ neveikia įprastos teatro taisyklės - žiūrovas patalpinamas erdvėje, kurią gaubia elektroninės muzikos garsai, šviesų atspalviai, rūkas ir jame išnyrantys veikėjai.

„Analizuojant žvėrį“- dviejų menininkų, Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės, kūrinys. „ Pasakoti spektaklio mintį rinkomės ne įprastą žodinį istorijos pasakojimo būdą, darome tai įvaizdžiais, asociacijomis, pojūčiais“, - sako kūrėjai.

P. Markevičius: „Spektaklį kūrėme keliaudami aplink Lietuvą. Ten matėme daug miško kirtaviečių. Pirmoji mintis: kur eis visi žvėrys? Nusprendėme apie tai kalbėti spektaklyje - pasikviesti visus žvėris ir pasikalbėti su jais. Kaip jie jaučiasi, kai atvažiuojame, susikrauname mišką, išvažiuojame. Kai šiandien stebime, kas vyksta įvairiose pasaulio vietose, įvykiai, kuriuos vadiname stichinėmis nelaimėmis, turime suvokti, jog tai mūsų - žmonių veiklų padariniai. Tai sunki tema, ją greitai galima nuslįsti į kaltų ir atsakingų ieškojimą, situacijos, ar atmosferos vaizdavimą ir kūrimą tamsiomis, dramatiškomis spalvomis. Tikime, jog kelias iš tokios situacijos yra, dėl to norėjome į tai pasižiūrėti be tirštinimo, problemos ryškinimo. Priešingai, norėjome kurti jaukią, tačiau paslaptingą erdvę, kurioje galėtų įvykti žiūrovo ir spektaklio veikėjo kontaktas, dialogas, ieškant ir atrandant - kur tas kelias yra.“