Artėjantys renginiai
Režisierė Laura Kutkaitė su komanda kviečia į spektaklį-performatyvią paskaitą apie malonumą. Pasirinktas pavadinimas „tremolo“ interpretuojamas kaip virpėjimas – tiek iš malonumo, tiek iš baimės. Baimės neatitikti visuomenės sukurtų ar primestų „normų“ seksualinio malonumo kontekste. Baimės gyventi pagal kitų primetamus lūkesčius, kuriuos taip dažnai įkūnijame, kad to net nebepastebime.
DAUGIAU APIE SPEKTAKLĮ
GASTROLĖS ČEKIJOJE
„Chroma“ – tai pasakojimas apie kalbos, vaizdo ir žmogaus grožio troškimo ribas. Spektaklis kuriamas nagrinėjant santykį tarp senstančio rašytojo, praradusio tikėjimą kalbos galia, bei jauno vyro – nepasiekiamo grožio įsikūnijimo. Rašytojas, ieškodamas būdų fiksuoti tikrovę, lyg apsėstas viską filmuoja kamera, tikėdamasis užčiuopti tai, ko nebegali perteikti žodžiais.
APIE
BILIETAI
2-oji Lietuvos scenos meno platforma
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“
Režisierė Laura Kutkaitė su komanda kviečia į spektaklį-performatyvią paskaitą apie malonumą. Pasirinktas pavadinimas „tremolo“ interpretuojamas kaip virpėjimas – tiek iš malonumo, tiek iš baimės. Baimės neatitikti visuomenės sukurtų ar primestų „normų“ seksualinio malonumo kontekste. Baimės gyventi pagal kitų primetamus lūkesčius, kuriuos taip dažnai įkūnijame, kad to net nebepastebime.
DAUGIAU APIE SPEKTAKLĮ
NEMOKAMI BILIETAI
„Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.
Spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas: „Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“
Spektaklis yra LNDT ir MMLAB teatrų koprodukcija
APIE
BILIETAI
„Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.
Spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas: „Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“
Spektaklis yra LNDT ir MMLAB teatrų koprodukcija
APIE
BILIETAI
„Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.
Spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas: „Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“
Spektaklis yra LNDT ir MMLAB teatrų koprodukcija
APIE
BILIETAI
Muzikinio performanso temos kyla iš Japonijos kultūros stebėjimo per atstumą ir jos interpretacijos europiečio akimis: saugumas, kito baimė, šmėklų kultūros nuotrupos, nejaukos fenomeno tyrinėjimai. Lakštingalų koridoriaus garso technologija, naudota apsaugai, inspiruoja puolimo, gynybos ir privatumo temas. Saugumas čia – ir vidinė būsena, ir pasaulio nesaugumo baimė.

