Vladas Suncovas – menininkas, kuriantis erdves, naudodamas architektūros, dizaino, technologijų ir meno metodus. Savo kūrybinę praktiką plėtoja kurdamas scenografijas, parodų ekspozicijas, smulkiąją architektūrą, instaliacijas, eksperimentinius baldus, edukacinius projektus. Išskirtiniai V.Suncovo kūrybos bruožai yra modulinės konstrukcijos, mechaninės inžinerijos elementai, išskleidžiamos (deployable) struktūros, parametrinis dizainas ir erdvių transformacijos naudojant konceptualiai pagrįstus, dažnai kritiškus sprendimus.

Parodos pristatymas

Paroda pristato dalį Vlado Suncovo tyrinėjimų transformuotis įgalintos architektūros tema.

Slanksteliai susibėgę į stuburą sukuria naują unikalią stovėseną. Ši atraminė ašis išlaiko pakeltą galvą, gal net pataiko į ritmą. Stuburas kūnui suteikia formą ir judėjimo laisvę. Pastato kolonos - ne stuburiniai gyvūnai. Šokiai ir katiniški raitymaisi – ne joms. Atlantas, nors ir sportiško sudėjimo –  gan prastas šokėjas. Geriausiu atveju, kaip eilinis dangoraižis, gali tik palinguot su vėju, ar minimal techno vakarėlyje iškėlęs abi rankas į viršų monotoniškai mindžikuoti nuo vienos kojos ant kitos. Kad ir kaip bebūtų, mes juo pasitikime. Be jo vakarėlis išvis neįvyktų.

Ten, kur slanksteliai pakeičia armatūrą, o raumenys betoną - galva pasitiki kojomis. Jos pasitiki nepajudinamomis atraminėmis sienomis ir grindimis, kurios suteikia turėklui laisvę vinguriuoti tarp skirtingų namo aukštų. Tarp galvos ir pėdų. Jei pasitikėjimo savimi, ar vienam kitu nepakanka, svaigsta galva ar linksta keliai, ranka ir turėklas susilieja į vieną keliaujantį kūną. Jie turi vienas kitą.

Šis simbiozinis kūnas turi savo kelionės tikslą, kuris nepriklauso nei kojų savininkui, nei architekto rankai brėžiančiai turėklo vingį.

Projekto organizatorius: Urbanistinis draustinis

Projekto partneriai: MMLAB, Vilniaus miesto savivaldybė

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba