CARDIO

Parodos „Cardio“ meno ir mokslo sankirtoje išryškėjo dvilypumo, dualumo, reprezentacijos, interpretacijos temos. Nors vyrauja įsitikinimai, kad moksle interpretacijos daug nėra, o mene ji – dominuojanti, tačiau tai yra tik laike susikūrę stereotipiniai įvaizdžiai, kaip ir beveik visi su širdies tema susiję elementai.

Meninio tyrimo metu kūrėjai atskleidė, kad medicinoje kardiologai dažnai taip pat interpretuoja širdies ydos sukeliamus echoskopu girdimus garsus, bandydami nuspėti kas su jos veikla ne taip.

Muzikoje nuo viduramžių laikų trubadūrų kuriamos meilės dainos, kuriose tekstai, apdainuojantys širdies vienintelės damos paieškas, skausmą, riterių žygius, per šimtmečius besitęsiančius ir 7-8-9 dešimtmečių dainose iki pat šių laikų. Ir visa tai interpretuoja šį mistifikuotą jausmą – meilę, neva slypinčią gyvybiškai svarbiausiame organe žmogaus organizme.

Kiek iškreipta ikonizacija širdies tema vyrauja ir tautosakoje, kai tuo tarpu mokslas bei filosofija drastiškai aiškiai atskiria protą nuo širdies. Netgi dominuojanti šiuolaikinėje vizualinėje komunikacijoje heart emoji (širdies ikonėlė) kildinama iš interpretuoto mistinio Senovės Graikijos laikų augalo lapų formos, kuris irgi iš tikrųjų neaišku nei kaip atrodė ir ar apskirtai egzistavo.  

Į instaliaciją įpinamos gėlės, kurios  neatsiejamos nuo meilės – pirmas pasimatymas, vestuvės, vaiko gimimas, laidotuvės, visur nešamos gėlės, kaip simbolis –  meilės išraiška. Medis yra vienas iš seniausių simbolių, žmogaus sveikatos būklės metafora. O iš visos augalijos: žolės, lapų, lajos – žiedų yra mažiausiai, tačiau būtent jie simbolizuoja meilės vaisių. 

„Cardio“ parodoje naudojamos medžių šaknys ir jos interpretuojamos kaip augalo širdis, iš kurios išaugs mistinė, galbūt net neegzistavusi gėlė „Silphium“, kaip kadaise išdygo senovės graikų dievų soduose. Tai bus Ikebanos kompozicijos, kurias apgaubia  hiacintų „laukas“.

Vėjų dievas Zefyras pamilo jaunuolį Hiakintą, kuris buvo meilės dievo Apolono numylėtinis, tad iš pavydo Zefyras pražudė jį. Liūdėdamas Apolonas iš jaunuolio kraujo išaugino žiedą „hiacintą“. 

Šias temas atspindintis dvilypis mitinis meno ir mokslo tyrimas kviečia apjungti du artimus polius ir pažvelgti iš mokslo – į širdį: echoskopo garsų ir neegzistuojančio augalo mito įkvėptą neoninį širdies sodą.

Parodą aplankyti galite Vokiečių g. 13A arba stebėti tiesiogiai šiame puslapyje. Parodos atidarymo renginio LIVE transliacija - sausio 26 d. MMLAB Facebook paskyroje.

Paroda veiks nuo sausio 26 d. iki vasario 14 d.

Projekto organizatorius: Urbanistinis draustinis

Projekto partneriai: MMLAB, Vilniaus miesto savivaldybė

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Julius Kuršis – apšvietimo dizaineris, fotografas, 2020 m. LRKM Jaunojo kūrėjo premijos laureatas.

Aktyviai kuria valstybiniuose ir nepriklausomuose šalies teatruose.

Mokslo konsultantė – vaikų kardiologė Loriana Kilaitė.