Linos Lapelytės „Kosminių namų“ premjeroje – kasdienybės fragmentai ir kosmoso didybė
Andrian Lach nuotr.
Vilnius tampa kosminės teatro kelionės centru. Spalio 28 ir 29 d. Menų spaustuvėje įvyks režisierės Linos Lapelytės spektaklio „Kosminiai namai“ lietuviškoji premjera. Menininkė, kurios vardą į pasaulinę kultūros panoramą įrašė Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“ (už opera-performansą „Saulė ir jūra“, sukurtą kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte) bei Nacionalinė kultūros ir meno premija, šįkart žiūrovams dovanoja vieną reikšmingiausių savo pastarojo meto darbų. Po sėkmingo debiuto TR Warszawa teatre spektaklį Lietuvoje pristato koprodiuseris MMLAB teatras.
„Kosminiai namai“ nėra tradicinis teatro pastatymas. Tai tarpdisciplininis meninis patyrimas, jungiantis teatrą, performansą, muziką ir garso meną. Kūrinyje nėra siužeto klasikine prasme – vietoj jo atsiveria fragmentiška kasdienybės mozaika: atsitiktiniai gestai, rutininių veiksmų ritmas, intymūs prisiminimai. Visa tai transformuojasi į poetinę erdvę, kurioje namų jaukumas susilieja su kosmoso begalybe. Spektaklis atveria akimirkas, kurias kasdienybėje praleidžiame pro akis, bet kurios galiausiai tampa mūsų egzistencijos atramos taškais.
Šis darbas – tai L. Lapelytės ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrybinė partnerystė. Jų tandemas kviečia žiūrovą pažvelgti į pasaulį kaip į nuolat kintančią erdvę, kurioje net menkiausi fragmentai gali įgyti naują prasmę.
Spektaklis nestokoja teatrinių inovacijų. Žiūrovai patenka į nuolat kintančią erdvę: besisukanti scena primena planetų judėjimą, šviesos kuria saulės ir mėnulio ciklus, o aktoriai tampa šio nuolatinio virsmo dalimi. Judesys įkūnija trapumą ir kartojimąsi, o balsai – nuo tyliausių šnabždesių iki aštrių šūksnių – audžia garsinį audinį, kuriame kasdienybė įgauna sakralumo atspalvį. Muzika čia nėra fonas – ji tampa pagrindiniu spektaklio veikėju, leidžiančiu prisiliesti prie jautriausių mūsų vidinių patirčių.
„Kosminiai namai“ kviečia ne į istorijos pasakojimą, o į meditacinę kelionę. Kasdieniai fragmentai, regis, nereikšmingi, čia virsta klausimų šaltiniu – apie tai, kas mes esame, ką reiškia gyventi šioje planetoje, kur ieškoti atramos, kai viskas aplink nuolat kinta. Tai spektaklis, kuris ne tiek siūlo atsakymus, kiek provokuoja klausimus, o jo poveikis tęsiasi ilgai po uždangos nusileidimo.
Spektaklis jau sulaukė didelio susidomėjimo Lenkijos teatro bendruomenėje. Jo pristatymas Lietuvoje neabejotinai taps vienu įsimintiniausių šių metų teatro įvykių.
Projekto partneriai: Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybė, Scenos menų projektai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos kultūros rėmimo fondas, Varšuvos miesto savivaldybė.