LNDT ir MMLAB premjera: nauja „Velnio nuotakos“ interpretacija

Režisierius Naubertas Jasinskas. M. Norvaišo nuort.

Lapkričio 13–15 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje įvyks aroji 86 sezono premjera – dramaturgo ir režisieriaus Nauberto Jasinsko kuriamas spektaklis „Velnio nuotaka“.  Spektaklyje iš naujo interpretuojamas legendinio filmo fenomenas. Tai – laukta koprodukcija su Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), kuri vienija įdomius menininkus ir kuria tarpžanrinius eksperimentus.

„Režisieriaus Nauberto Jasinsko „Velnio nuotaka“ – tai vienas iš kūrinių, įkvėpusių viso sezono koncepciją, kaip ryšio paieška tarp skirtingų laikmečių, kartų, kaip bandymas kūrybiškai užmegzti santykį tarp dabarties ir praeities. Vaiva Mainelytė – aktorė legenda, kurios patirtis kviečia smalsiai įsitraukti į jos istorijos matricą per kitą legendą – „Velnio nuotaką“. Naubertas Jasinskas tyrinėja tokias galingas kategorijas kaip laikas, ilgesys, prisiminimas, bei kaip praeities mitai formuoja mūsų dabartį. Mums, meno vadovams, labai įdomu, kaip šiuolaikinis jaunosios kartos režisierius tiesia ranką praeičiai – ją gerbdamas ir kviečiantis pažvelgti nauja perspektyva.  

Taip pat džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena vėl yra atvira koprodukcijai su nevyriausybiniu MMLAB teatru – tai dar vienas prasmingas ryšio kūrimo pavyzdys, iš kurio gimsta įkvepiančios kūrybinės kolaboracijos“, – sako viena iš LNDT meno vadovių Kamilė Gudmonaitė.

Pasak Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) prodiuserės Rusnės Kregždaitės, spektaklis „Velnio nuotaka“ žymi reikšmingą žingsnį plėtojant bendradarbiavimą tarp nevyriausybinio ir valstybinio scenos meno sektorių: „Bendra kūryba leido apjungti MMLAB lankstumą ir kūrybinį potencialą su Lietuvos nacionalinio dramos teatro patirtimi, gamybiniais pajėgumais ir infrastruktūra. Toks sinergijos modelis atveria kelią naujoms kūrybinėms formoms, stiprina pasitikėjimą tarp skirtingų sektorių ir plečia galimybes kurti šiuolaikinį, aktualų teatrą. Tikiuosi, kad tokie bendradarbiavimo principai vis dažniau bus taikomi Lietuvos teatro lauke.“

„Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“, kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.

Spektaklyje pasaka ir realybė pinasi į vieną visumą: senoji istorija apie Jurgą, Girdvainį, Baltaragį, Uršulę ir Pinčiuką perkeliama į šiandienos muzikos industrijos, repeticijų ir koncertų pasaulį. Čia personažai ir mitiniai tipažai, ir šiuolaikinių žmonių atspindžiai. Pasakojimas konstruojamas per jaunosios Jurgos perspektyvą. Pasaulis, kurį Jurga kadaise troško užkariauti, tuštėja, o malonumas jo nebeužpildo.

„Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį“, – sako spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas.

Įvairių šaltinių įkvėptą spektaklį „Velnio nuotaka“ sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje žiūrovas panardinamas į legendinio filmo „Velnio nuotaka“ atmintį – ji čia tampa ne tik sceniniu rekonstrukcijos veiksmu, bet ir amžėjančios aktorės vidiniu prisiminimu, ilgesiu, sapnu. Iš pasvarstymų apie abejingumą pereinama į antrąją dalį – koncertą, kuriame regime ne kultūrinio mito pažadėtą išsipildymą, o griūtį. Antra spektaklio dalis parodo, jog ilgai lauktas „gyveno jie ilgai ir laimingai“ niekada neatėjo. Tai šiuolaikinė refleksija apie laiko galią, prisiminimo ir tikrovės neatitikimą bei skaudžią būtinybę pažiūrėti į mitą be romantizuoto ilgesio.

Būsimos premjeros dramaturgijos konsultantė – Marija Kavtaradze, scenografiją kuria Sigita Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė, muziką – kompozitoriai Dominykas Digimas ir Miglė Palkevičiūtė-Migluma, spektaklio choreografė – Oksana Griaznova, šviesos dailininkas – Dainius Urbonis, vaizdo projekcijų autorius – Ričard Žigis, prodiuserė – Rusnė Kregždaitė.

Spektaklyje vaidmenis kuria Vaiva Mainelytė, Alvydė Pikturnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Vytautas Rumšas, Karolis Kasperavičius, Gediminas Rimeika, Lukas Malinauskas, Šarūnas Rapolas Meliešius ir Augustė Ona Šimulynaitė.